Hermanas Krukas (?–1944) – rašytojas, žurnalistas. Nuo 1939 m., vokiečiams okupavus Lenkiją, gyveno Vilniuje. Gete vadovavo bibliotekai ir statistikos tarnybai. Geto archyvo bei muziejaus kūrėjas, aktyviai dalyvavo „Geto universiteto“ veikloje, literatų sąjungoje ir geto politiniame gyvenime; vienas iš Žydų mokslinio instituto JIVO kultūrinių vertybių gelbėtojų. Nenuilstantis Vilniaus geto metraštininkas. 1943 m. rugsėjį deportuotas į nacių koncentracijos stovyklą Estijoje – Kloogą, kur nepaisant sunkaus darbo ir nežmoniškų gyvenimo sąlygų tęsė istoriko metraštininko darbą bei rašė eiles. 1944 m. rugsėjį, artėjant frontui, Kloogos koncentracijos stovykla buvo likviduota, jos kaliniai, tarp jų ir H. Krukas, dieną prieš vietovės išvadavimą, nužudyti.
H. Kruko dienoraščiai, rašyti Vilniaus gete ir Kloogos darbo stovykloje Estijoje, yra kasdienio gyvenimo beveik neįsivaizduojamai sunkiomis sąlygomis kronika. Krukas suprato, kad kaip ir daugelis kitų gali nesulaukti karo pabaigos, ir tikėjosi, kad jo dienoraštis išliks ir atskleis baisią tiesą būsimoms kartoms. O dienoraštis yra ne vieno asmens, o visos bendruomenės dienoraštis. Jis sąmoningai nesistengė aprašyti tik savo gyvenimą, bet norėjo įamžinti kiekvieną žydų egzistencijos ir žūties momentą nacių okupacijos metais. Tam jis turėjo tinkamas sąlygas. Krukas įkūrė gete didelę biblioteką, kuri tapo pogrindinės veiklos centru. Čia jis kasdien diktavo sekretorei savo užrašus, kurie buvo spausdinami trimis egzemplioriais. Getui buvo žinoma jo misija, ir visi stengėsi jam padėti. Jam pranešdavo naujienas, išgirstas per slaptai laikomą radiją, suteikdavo informacijos iš geto Jungtinės partizanų organizacijos (FPO) ir iš Žydų tarybos (Judenrato) vadovybės. Įrašai dienoraštyje atitinka įvykių datas, tačiau dalį informacijos sudaro įvairių liudytojų pasakojimų santraukos, gandai, anekdotai, įvairi kritika.
H. Kruko kronikos yra vienas detaliausių kasdienio, tiek asmeninio, tiek visuomeninio gyvenimo aprašymo, parašytų per holokaustą neturint galimybės numatyti ateities.