Iseras Beras Volfas (1842–1935), Kauno verslininkas, aludarystės pramonininkas, visuomenės veikėjas, buvo ilgametis Kauno dūmos narys (1876–1905), dalyvavo labdaros draugijų veikloje.
Žydų pirklys Rafailas Volfas, Isero Bero Volfo tėvas, 1853 m. įsteigė Viliampolėje, Kaune, garinę alaus ir salyklo daryklą, kuri pradėjo virti Volfo alų. Vėliau verslą perėmė Iseras Beras Volfas.
XIX a. pabaigoje alaus daryklos savininkas Iseras Beras Volfas su Abeliu Soloveičiku įsigijo konkurento Ferdinando Engelmano alaus daryklą ir įsteigė garinę alaus daryklą ir salyklo fabriką „Engelman“. 1927 m. I. B. Volfo alaus daryklos ir akcinės bendrovės „Engelman“ savininkai nusprendė abi daryklas sujungti į akcinę bendrovę „I. B. Volfas‑Engelman“. Oficialus pavadinimas buvo „Sujungtų alaus daryklų, salyklo fabrikų ir vaisvandenių dirbtuvių „I. B. Volfas-Engelman“ akcinė bendrovė“. Tuo metu bendrovės alaus pardavimai sudarė apie 40 proc. alaus pardavimų Lietuvoje. Iki Pirmojo pasaulinio karo dalį produkcijos eksportavo į Gardiną, Balstogę, Suvalkus, Lomžą. Iki Antrojo pasaulinio karo „I. B. Volfas‑Engelman“ buvo didžiausia šalyje alaus darykla. 1940 m. bendrovė „I. B. Volfas-Engelman“ buvo nacionalizuota ir imta vadinti „Buv. I. B. Volfo-Engelman alaus darykla“. Nuo 1941 m. įmonės dokumentuose jau randamas pavadinimas „Raudonoji pašvaistė“. 1941–1944 m. „Raudonoji pašvaistė“ buvo pervadinta „Perkūnu“. Vėliau įmonė turėjo ir kitų pavadinimų ir savininkų.
2011 m. bendrovė susigrąžino istorinį pavadinimą „Volfas Engelman“.
2017 m. Kaune šalia „Volfas Engelman“ alaus daryklos atsirado I. B. Volfo ir F. Engelmano gatvė (buv. Turbinų g.)